Galite peržiūrėti kitų jurisdikcijų taisykles ir nuostatas.
Šiuo metu Japonijoje naudojamas "minkštos teisės" požiūris į dirbtinio intelekto valdymą, skatinant savanorišką laikymąsi per rekomendacijas, o ne teisines įsipareigojimus. 2022 m. sausį Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija (METI) išleido neprivalomus vadovus, siekdama skatinti gerąsias praktikas tarp dirbtinio intelekto kūrėjų. Be to, Japonija sukūrė Hirošimos principus skatinti saugų ir patikimą dirbtinį intelektą tarptautiniu lygiu.1
Tačiau Liberalų demokratų partijos darbo grupė siūlo "griežtos teisės" požiūrį, vadinamą "Pagrindiniu atsakingo dirbtinio intelekto plėtros įstatymu". Siūlomas įstatymas reguliuos tam tikras generatyvinio dirbtinio intelekto modelius, nustatys valstybinį kontrolę, periodišką ataskaitų teikimą ir įsipareigojimus, kurių turi laikytis kūrėjai. Šis naujas įstatymas reiškia svarbų pokytį nuo dabartinės Japonijos reguliavimo strategijos link griežtesnės teisinės bazės.2
Šiuo metu Japonijoje nėra specifinių įstatymų, reglamentuojančių dirbtinio intelekto kūrimą, naudojimą ar teikimą. Tačiau siūlomas „Atsakingo dirbtinio intelekto plėtros pagrindų įstatymas“ gali nustatyti pagrindinę teisinę bazę dirbtinio intelekto sistemoms ir taikymams.2
Japonijoje veikia keletas esamų įstatymų, kurie, nors ir nėra tiesiogiai skirti dirbtinei intelektui, turi įtakos jo kūrimui ir naudojimui. Pavyzdžiui, Skaidrumo skaitmeninių platformų įstatymas užtikrina sąžiningumą ir skaidrumą transakcijose dideliems internetinės prekybos platformoms ir skaitmeniniams reklamos verslams, o Finansinių priemonių ir biržos veiklos įstatymas reguliuoja algoritmų pagrįstą aukštos greičio prekybą, reikalaujant, kad šių sistemų valdytojai būtų registruoti ir būtų vedami transakcijų įrašai.2
Civilinis kodeksas numato galimybę teikti ieškinius dėl garbės ir orumo teisių pažeidimo bylų prieš asmenis, kurie instrukuoja dirbtinį intelektą kurti ir skelbti šmeižikščią turinį. Autorių teisių įstatymas ir Asmens duomenų apsaugos įstatymas taikomi neteisėtam dirbtinio intelekto naudojimui. Be to, Baudžiamasis kodeksas gali reguliuoti įvairius teisės pažeidimus, susijusius su dirbtiniu intelektu, tokius kaip šmeižtas, verslo kliudymas kurti dirbtinio intelekto sukurtą netikrą turinį ir neleistinos komandos svetainėms. Šie įstatymai, kaip visuma, veikia dirbtinio intelekto naudojimo praktiką Japonijoje, neturint specifinių dirbtinio intelekto reguliavimo nuostatų.2
Japonijoje nėra teisinio pripažinimo "dirbtinio intelekto" apibrėžimui. METI ir vidaus reikalų bei ryšių ministerijos paskelbtos koncepcinės rekomendacijos dėl dirbtinio intelekto verslui pripažįsta, kad nėra nustatyto apibrėžimo dirbtiniam intelektui ir pabrėžia jo taikymo srities griežto apibrėžimo sudėtingumą. Tačiau šiose koncepcinėse rekomendacijose METI nagrinėja dirbtinį intelektą kaip abstrakčią sąvoką, apimančią pačius dirbtinio intelekto sistemas, taip pat programinę įrangą ir mašininio mokymosi programas.3
Šiuo metu nėra specifinių įstatymų ar reglamentų, skirtų tiesioginiam dirbtinio intelekto kūrimo, naudojimo ar platinimo reguliavimui. Be to, dirbtinis intelektas ar dirbtinio intelekto sistemos paprastai nėra klasifikuojamos pagal riziką esamuose vadovaujamuosiuose principuose ir principuose Japonijoje. Vis dėlto buvo pranešimų, kad tam tikri valstybės pareigūnai mato būtinybę priimti rizikos vertinimu grindžiamą požiūrį.4
Šiuo metu Japonijoje nėra specifinių įstatymų ar reglamentų, skirtų tiesioginiam dirbtinio intelekto kūrimo, naudojimo ar teikimo reguliavimui. Vis dėlto METI preliminarios rekomendacijos išskiria principus, kurių Japonija siekia laikytis. Šie principai pabrėžia įvairius aspektus:
Pirmiausia, dirbtinio intelekto programos turi veikti, atsižvelgdamos į žmogų, užtikrinant, kad jos nepažeistų pagrindinių žmogaus teisių, apsaugotų tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais standartais. Šis principas pabrėžia etinių aspektų svarbą dirbtinio intelekto kūrimo ir naudojimo srityje.5
Antra, teisės leidėjai ir verslo lyderiai, dirbantys su dirbtiniu intelektu, turi turėti išsamų supratimą apie AI technologijas, taip pat turėti atitinkamus žinias ir etikos rėmus. Tai užtikrina atsakingą ir efektyvų dirbtinio intelekto naudojimą visuomenėje, atsižvelgiant į potencialius pavojus ir maksimizuojant privalumus.5
Trečiajame, privatumo apsauga lieka pagrindine problema. Susijusioms šalims rekomenduojama atsargiai elgtis su asmeniniais duomenimis, atsižvelgiant į jų jautrumą ir svarbą. Šis principas atitinka platesnius pastangas ginti asmens teises sparčiai didėjančioje skaitmeninėje ir pasaulio sąveikos aplinkoje.5
Japonija siekia rasti pusiausvyrą tarp dirbtinio intelekto potencialių privalumų naudojimo ir susijusių rizikų valdymo. Tai apima visuomenės saugumo ir atsparumo gerinimą, kuris yra pagrindiniai aspektai skatinant dirbtinio intelekto taikymą.5
Teisingos konkurencijos skatinimas globaliame dirbtinio intelekto kraštovaizdyje yra svarbus. Lygios sąlygos tarp šalių ir dalyvių skatina inovacijas ir užkerta kelią monopolinėms praktikoms, kurios gali sulėtinti technologinę pažangą.5
Skaidrumas, atsakomybė ir teisingumas vaidina pagrindinį vaidmenį "dirbančioje su dirbtiniu intelektu visuomenėje". Sprendimų priėmimo procesai turi būti skaidrūs, atsakingi ir laisvi nuo išankstinio nusistatymo, kad būtų išlaikytas pasitikėjimas dirbtinio intelekto technologijomis ir sumažinta potenciali diskriminacija.5
Galų gale bendradarbiavimo tarp akademinių įstaigų, mokslinių institutų ir pramonės skatinimas skatina inovacijas dirbtinio intelekto srityje. Vyriausybės vaidina pagrindinį vaidmenį palengvinant reglamentavimo reformas, kurios remia palankią aplinką tyrimams ir plėtrai dirbtinio intelekto srityje, kas galiausiai skatina efektyvesnį ir pelningesnį visuomenės vystymąsi.5
Šie principai apskritai skirti Japoniją nukreipti link atsakingos ir tvarios dirbtinio intelekto technologijų integracijos į visuomenę, atsižvelgiant į etinius klausimus ir maksimizuojant visuomenės naudą.5
Kelios ministerijos ir agentūros, įskaitant Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministeriją, vidaus reikalų ir ryšių ministeriją, Kultūros reikalų agentūrą (ypač autorių teisių atžvilgiu), taip pat Asmens duomenų komisija, atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir skleidžiant rekomendacijas dėl dirbtinio intelekto. Nors šios rekomendacijos neturi teisinio privalumo, jos daro didelę įtaką ir plačiai laikomos tiek verslo, tiek visuomenės Japonijoje.2
Asmens duomenų apsauga Japonijoje
